Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Detalesnę informaciją apie naudojamus slapukus bei kaip atsisakyti savo sutikimo, galite rasti čia.

blog

Kelionės

Kai tavo ofisas yra visas pasaulis – kalbiname keliautoją Justiną Kulbį

Vasara jau įpusėjo ir daugelis tikriausiai jau susiplanavote atostogų kryptį. O galbūt iki atostogų dar toli kaip iki mėnulio? Šiame įraše pakalbėsime apie keliones - gal skaitydami atrasite ir savo vasaros svajonių šalį. Bet kuriuo atveju, tikrai rasite naudingos informacijos, įdomių faktų ir patarimų. Kviečiame susipažinti su šio įrašo herojumi!

Derina darbą su kelionėmis

Kalbiname kelionių entuziastą, patyrusį keliautoją Justiną Kulbį. Justinas dirba laisvalaikio apranga bei įranga prekiaujančioje anglų įmonėje „Regatta Great Outdoors“ ir yra atsakingas už įmonės plėtrą Baltijos šalyse. Panašias pareigas eina ir kitoje kompanijoje, todėl jau vien darbo kelionių Justino gyvenime netrūksta. Pašnekovas juokiasi, kad kelionės - tiesiog jo ofisas, todėl daug keliauja ir savarankiškai. Justinas keliones skirsto į dvi kategorijas: kai keliauja su šeima ir kai keliauja vienas, o keliauja 2-3 kartus per metus. Keliauti mėgstantis vyras, paklaustas, apie apkeliautų šalių skaičių, sako tikslaus nežinantis. Visą Europą išmaišęs skersai išilgai, vardija tolimesnius kraštus: Šiaurės Korėja, Pietų Korėja, Afrika, Kinija, Nepalas. Šį kartą prašome Justino plačiau papasakoti būtent apie Nepalą, kelionės patirtį ir pasidalinti naudingais patarimais su mūsų skaitytojams.

Smalsu, ar aistringas keliautojas turi savo šalį favoritę, į kurią norėtų sugrįžti? Justinas sako, kad ko gero, į daugelį šalių mielai sugrįžtų dar kartą. „Iš esmės, sugrįžti norisi į visas didžiąsias šalis, į jas gali keliauti ir keliauti, nes per vieną kartą visko nepamatysi. Žinoma, grįžti norėčiau jau nebe į tas pačias vietas, o tyrinėti šalį toliau. Vis dėlto, atsakymas į klausimą apie šalį, į kurią norėčiau grįžti, būtų Mianmaras (buvusi Birma). Pirmąkart keliavau ten su šeima ir visiems labai patiko.“

Kai tavo ofisas yra visas pasaulis – kalbiname keliautoją Justiną Kulbį

Keliautojas sako, kad kelionės kryptį dažnaiusiai renkasi pagal galimybes. „Kelionės kryptį planuoju atsižvelgdamas į tai, ar keliausiu vienas, ar su šeima. Štai artimiausia kelionė, kurią planuojame – į Tanzaniją. Žinoma, svarbu ir tos šalies, į kurią keliauju, sezonas. Man patinka kalnai, žygiai, todėl reljefas irgi lemia mano pasirinkimą.“, sako pašnekovas.

Kelionės planavimas: nuo informacijos paieškos iki tinkamos avalynės ir aprangos

Nepaisant to, kad keliauja šiais laikais beveik visi ir ištisus metus, yra žmonių, kurie taip ir neišdrįsta leistis į kelionę. To priežastys būna labai įvairios, žmogus bijo, kad bus labai brangu finansiškai, nežino, kurią šalį išsirinkti. Klausiame Justino, kaip teisingai susiplanuoti tiek kelionės kryptį, tiek pačią kelionę?

„Šiais laikais keliauti labai paprasta. Begalė informacijos, kelionių forumų, kurių pagalba galima rinktis kelionę pagal šalį, pagal savo mėgstamą laisvalaikį. Jei nedrąsu, galima prašyti rekomendacijų, ypač dėl sunkiau pasiekiamų kraštų. Keliautojai mielai dalijasi žiniomis, tikrai nė vienas neatsisakys pagelbėti šiais klausimais.“,- pataria Justinas.

Kai tavo ofisas yra visas pasaulis – kalbiname keliautoją Justiną Kulbį

Būna ir taip, kad į kai kurias šalis nesiryžtama keliauti dėl šalies geopolitinės situacijos. Patyręs keliautojas nuramina, kad tos šalys, kuriose įtempta padėtis, keliautojų tiesiog neįsileidžia. Štai į legendomis apipintą Šiaurės Korėją keliavęs Justinas sako, kad nekilo jokių problemų. Tiesa, šioje šalyje savarankiškai keliauti nepavyks, bet yra vietiniai gidai, o keliauti su gidu kur kas naudingiau ir saugiau.

Be abejo, kelionės planavimas tai ne tik lėktuvo bilietai ir lankytinos vietos. „Ypač svarbi ir apranga“, primena pašnekovas. „Kadangi pats dirbu šioje srityje, norisi įgyti kuo daugiau žinių. O kaip kitaip įgysi, jei ne pats išbandydamas tiek aprangą, tiek avalynę. Kad ir koks nereikšminga atrodytų, faktas, ar tavo batai su Vibram padu, ar be, tai gali nulemti kelionės eigą. Juk jei žygyje man skaudės nutrintas kojas, tikrai nematysiu nei kalnų grožio, nei mėgausiuosi kelione apskritai. Keliaujant į kalnus reikia turėti omenyje, kad nors ir keliaujama į karšto klimato regioną, kalnuose vis tiek bus ir šalta, ir šlapia, ir slidu. Taigi sakyčiau, kad avalynė apskritai yra labai svarbu. Beje, žmonės dažnai būna klaidingai įsitikinę, kad bato aulo aukštis yra svarbiausias kriterijus. Iš tiesų, buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių metu išsiaiškinta, kad bato aulo aukštis ir traumų prevencija niekaip nekoreliuoja. Jei tenka eiti ten, kur yra sniego, galima tiesiog naudoti antbačius vietoj batų aukštais aulais. Pats esu įpratęs būtent prie tokių, bet aš juos aviu medžiodamas, ir jie gelbsti būtent kai tenka bristi per vandenį. Tiesą sakant, aukšti aulai gali labiau pritrinti koją. Siūlau avalynę rinktis tiesiog pagal tai, su kokiais batais jums patogu. Pažįstu nemažai rimtų žygeivių, kurie ir į kalnus eina tiesiog su trail`o batais, nes jie pasižymi lengvumu, dažniausiai būna su membrana, nepraleidžia vandens, o padasyra pakankamai kietas.“,- dalinasi įžvalgomis keliautojas. „Labiau patyrę keliautojai ir žygeiviai nebesivaiko madų“,- pastebi pašnekovas. „Kai turi daugiau patirties, žinai ko tau reikia, tarkim, viršutinio izoliacinio sluoksnio, fliso, o ne prekės vardo. Turintiems mažiau patirties siūlau rinktis patikimo, žinomo gamintojo produkciją. Bet dažniausiai viskas vyksta taip, kad nuo pigiausių gamintojų pereinama prie brangiausių, o vėliau žmogus tiesiog žino, ko nori“,- šypsosi pašnekovas.

Kai tavo ofisas yra visas pasaulis – kalbiname keliautoją Justiną Kulbį

Pašnekovas nustebina atsakymu į klausimą, be kokio daikto pats niekada nekeliauja: „Turiu vieną daiktą, be kurio nekeliauja – tai prakaito rankšluostėlis. Be galo patogus daiktas, visada turiu jį su savimi.“

Batai, apranga, lėktuvo bilietai, muziejai, nakvynės – visa tai yra kelionės išlaidos. Ar šiais laikais iš tiesų brangu keliauti, o gal tiesiog nemokame teisingai planuoti išlaidų? Justinas sako, kad kelionės nėra jau tokia didelė prabanga. „Viskas priklauso nuo to, kaip susiplanuoji savo kelionę. Tarkim, būna, kad žmogus galvoja, kad keliaus, pavyzdžiui, į Afriką, nes ten mažiau turistų. Bet ten nėra infrastruktūros, pritaikytos turistams, todėl ir kelionės kaina kils. Keliaujant į šalis, turinčias infrastruktūrą, tikrai nebus labai brangu. Dar svarbu susidėlioti maršrutą, nuspręsti, ar ieškai komforto, ar gali išsiversti ir su mažesniais patogumais. Tarkim, keliaudamas į kalnus, aš negalvoju, kad ten bus karšto vandens ar kitų patogumų, bet štai grįžus iš kalnų žygio į viešbutį, žinoma, kad norėsu baseino.“

Pokalbio pradžioje minėjome, kad prašysime Justino papasakoti apie kelionę į Nepalą.

Justinai, kiek dienų keliavote po Nepalą?

„Himalajų kalnuose esančioje valstybėje viešėjau 17 dienų. Ėjome Anapurnos keliu, žygis truko 12 dienų. Nakvynei apsistodavome vadinamuose „arbatos nameliuose“ (Tea House). Šis kelias nėra labai apkrautas, žmonių taip pat nedaug. Turėjome vietinį gidą, kuris sudėliojo mūsų maršrutą. Beje, vietiniai gidai yra apmokyti teikti pirmąją pagalbą, alpinizmo pradmenų, moka anglų kalbą. Ne sezono metu jie po kelis mėnesius praleidžia mokymuose, privalo gauti licencijas.“

Kai tavo ofisas yra visas pasaulis – kalbiname keliautoją Justiną Kulbį

Kaip atrodo tokia kelionė? Kokia dienotvarkė? Ar buvo sunku?

Pirmomis dienomis turėjome nemažai laisvo laiko, todėl gavome progą susipažinti su kitais keliautojais, sutikome tikrai įdomių žmonių. Tarkim, senolį, kuris paskutinįkart Nepale buvo lankęsis prieš 30 metų, arba savarankiškai keliaujančią čekų porelę, kuri paskui pasiliko savanoriauti. Beje, dabar jau nebeleidžiama savarankiškai keliauti, nes be gido nėra saugu. Sutemus, nežinant takų, žygis gali baigtis labai liūdnai. Žinoma, žygis nebuvo toks lengvas, kaip gali pasirodyti. Sunkiausias dalykas, turbūt, vadinama kalnų liga. Todėl gidai maršrutą sudėlioja taip, kad per dieną pakiltume 500-600 metrų. Žygis prasidėdavo 6 val. ryto, apie pietus jau būdavome pasiekę teahouse`ą (arbatos namus). Šios kelionės nepavadinčiau pažintine, tikslas buvo kalnai, bet susipažinti su šalimi kažkiek pavyko. Iš sostinės turėjome keliauti apie 200 kilometrų iki žygio pradžios. Šį atstumą galima skristi lėktuvu arba sraigtasparniu, tačiau pasirinkome važiuoti mašina. Be to, pora dienų praleidome sostinėje Katmandu, turėjome progą aplankyti muziejus, šventyklas. Pati šalis yra labai įdomi, daug etininių grupių, regionų. Vieni iš Mongolijos, kiti iš Kinijos, skiriasi ir išvaizda, ir mentalitetu.

Kai tavo ofisas yra visas pasaulis – kalbiname keliautoją Justiną Kulbį

Šiais laikais bet kokia informacija apie kiekvieną šalį yra labai lengvai prieinama. Ar kitų pasakojimai ir patirtys padėjo?

„Važiuojant į bet kurią šalį, verta pasidomėti, pasirinkti informacijos. Nepalą rinkausi dėl kalnų, tai haikerių (žygeivių) meka. Visada verta pasidomėti, pasirinkti informacijos apie šalį, į kurią keliauji. Nebūna taip, kad nusivili nuvažiavęs, netgi atvirkščiai – smagu savo akimis pamatyti tai, apie ką skaitei ar matei nuotraukas.“

Kalbant apie nuotraukas, ar pats mėgstate fiksuoti kelionės akimirkas?

„Taip, turiu tokį profesionalesnį fotoapratą, nesu profesionalus fotografas, bet mėgstu užfiksuoti gražias akimirkas. Keliaujant Anapurna, vieną rytą gidas mus pažadino be proto anksti, kad pamatytume saulėtekį. Iš pradžių atrodė kvaila mintis, bet vaizdai buvo išties nepakartojami ir verti ankstyvo kėlimosi.“

Koks vietinių Nepalo gyventojų požiūris į turistus?

„Jie pripratę prie turistų, kurių ten labai daug. Tarkim, miestelyje su oro uostu galima rasti ir naktinių klubų, barų, pritaikytą infrastruktūrą.“

Kai tavo ofisas yra visas pasaulis – kalbiname keliautoją Justiną Kulbį

Minėjote, kad sunkiausias dalykas kelionėje buvo kalnų liga. Gal galite papasakoti, kas tai yra?

„Ji pasireiškia apetito dingimu, galvos skausmu, nėra jėgų, norisi tik gulinėti, kartais ir pykina. Kadangi tai vyksta dėl to, kad sutirštėja kraujas, labai svarbu vartoti daug skysčių. O šiaip, vienintelis būdas „pasveikti“ nuo kalnų ligos – nusileisti žemiau. Ir apsisaugoti nuo jos nelabai pavyks. Gidai todėl ir planuoja maršrutą su nedideliais paklimais, nes staigus pakilimas be tarpinių stotelių gali išprovokuoti blogą savijautą.“

Į kokį aukštį pakilote? Ar Nepale buvote pirmą kartą, ar planuojate vėl sugrįžti?

„Pasiekėme 5200 metrų aukštį. Taip, tai buvo pirmas kartas Nepale. Manau, kad kai paaugs vaikai, sugrįšime į Nepalą visi kartu. Noriu parodyti jiems kalnų grožį. O apskritai, norisi dar daug kur nukeliauti, daug ką pamatyti“

Dėkojame Justinui už pokalbį ir linkime daug kelionių ateityje. O kadangi Justinas jau nemažai keliavęs, būtinai grišime su kita Justino istorija.

Turite klausimų?
Nežinote, ką geriau pasirinkti? Reikia patarimo? Klauskite!

klausti

visa master-card paypal webmoney paysera