Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Detalesnę informaciją apie naudojamus slapukus bei kaip atsisakyti savo sutikimo, galite rasti čia.

blog

Miške

Kaip nebūti teroristu gamtoje

Sveiki! Pagaliau sulaukėme ne tik kalendorinės vasaros, todėl vėl galime džiaugtis ilgomis saulėtomis dienomis, geru oru, planuotis atostogas ir mėgautis kelionėmis į gamtą. Šiam įrašui pasirinkome nors ir vasarišką, tačiau gana jautrią temą. Džiaugdamiesi išvykomis į gamtą, ręsdami palapines ir kurdami laužus, pripažinkime, pamirštame, kad gamta, visų pirma, yra gyvūnų namai. Pamirštame arba nežinome, kaip teisingai elgtis gamtoje taip, kad jai nepakenktume. Todėl šį kartą parengėme straipsnį apie žmogų ir gamtą, o pokalbio pakvietėme Petrą Adeikį, Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos lektorių, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininką, kuris save pristato trumpai ir aiškiai: „Esu biologas“, ir paprašo nevadinti jo gamtininku. Mokslininkas tyrinėja stambiuosius plėšrūnus, o asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ užsiima retų gyvūnų rūšių atstatymu arba kitaip reintrodukcija, t.y. veisia, adaptuoja ir į laisvę paleidžia nykstančių rūšių gyvūnus. Pašnekovas patikslina, jog globoja didžiuosius apuokus ir lūšis. Su P. Adeikiu kalbamės apie tai, kaip patiems išlikti saugiems, nekenkti gyvūnams ir po savęs gamtą palikti tokią, kokią radome.

Žmogaus ir gamtos akistata: ką reikia žinoti, keliaujant į mišką?

Pokalbį pradedame nuo žmogaus ir gyvosios gamtos akistatos – ką gi daryti ir kaip elgtis, jei kelią pastoja briedis ar stambus plėšrūnas? Nors visi girdėjome posakį, kad jei bijai vilko – neik į mišką, sulaukę vasaros vis vien pakuojamės palapines ir lekiame stovyklauti. Pašnekovas pusiau rimtai, pusiau juokais sako, kad miške sutikus plėšrūną išsigąsti ar apsiverkti yra natūrali reakcija, tačiau primena, kad ir pats žvėrelis labai jūsų išsigąs. „Stresas gyvūnui yra natūrali būsena“,- sako biologas. „Tarkime, mes, žmonės, miegame po 8 valandas ar ilgiau, šis įprotis, beje, atsirado ne taip ir seniai, po industrinės revoliucijos. O štai gyvūnai miega po 15 minučių. Jie net nemiega, o būdrauja, kad visada spėtų sureaguoti į pavojų“. Specialistas primena, kad pats laukinis gyvūnas pirmas jūsų niekada nepuls, o galima agresyvi reakcija yra iššaukiama netikėto susidūrimo. Norėdami to išvengti, miške būkite girdimi: kalbėkitės tarpusavyje įprastu tonu, traškinkite šakas, tačiau netriukšmaukite, nešaukite. „Iš tiesų žmogų kaip auką mato vos 3 rūšys žinduolių visame pasaulyje“,- primena pašnekovas. „Tik netikėtumo faktorius gali išprovokuoti agresyvią gyvūno reakciją. Agresyviai elgtis gali patelės, kurios turi jauniklių. Tačiau nė vienas gyvūnas neturi tikslo jus suėsti. Tarkime, jei netyčia aptiksite lūšies lizdą su jaunikliais, ji žinoma ginsis: šnypš, išries nugarą. O štai vilko patelė, tikėtina, tiesiog pabėgs. Tačiau briedžio patelė elgsis tikrai agresyviai ir jums gali kilti realus pavojus. Tačiau vėlgi – jei miške būsite girdimas, gyvūnai jūsų vengs.“

Kaip nebūti teroristu gamtoje

Mokslininkas sako, kad dėl akistatos su agresyviu gyvūnu, deja, dažniausiai kalti būname patys. „Tarkime, aptinka žmogus stirnos ar kito gyvūno jauniklį ir puola su juo fotografuotis. Retas kuris prisimena faktą, kad bet kurio jauniklio mama yra čia pat. Žinoma, kad ji gins savo palikuonį. Prisiminkite paprastą taisyklę, kad jei radote, pamatėte gyvūno jauniklį – tiesiog nelįskite prie jo.“,- primena pašnekovas.

Gamta - tai gyvūnų namai

Tie, kurie geriau pažįsta gamtą, žino, kuriais mėnesiais tam tikrų rūšių gyvūnai veda jauniklius. Ši informacija leidžia išvengti akistatos su laukiniu gyvūnu tiesiog nevažiuojant į gamtą. Vis dėlto, mokslininkas sako, kad žmones ne tiek gąsdina tikimybė sutikti agresyviai nusiteikusį gyvūną, kiek masina mieli, tačiau bejėgiai jaunikliai. „Šiuo metu stirnos yra atsivedusios jauniklius, todėl vis girdime istorijas apie „išgelbėtus“ stirniukus. Prisiminkite, gelbėti jų nereikia, nes, kaip ir minėjau, patelės savo vaikų nepalieka.“ Pašnekovas apgailestauja, kad visuomenė nėra pakankamai edukuojama šiuo opiu klausimu. „Kiekvienais metais girdžiu istorijas apie išgelbėtus ne tik stirnos, bet ir pelėdų jauniklius. Iš tiesų, parsinešę pelėdos jauniklį į namus, pasmerkiate jį mirčiai. Pelėdžiukams yra natūralu išlipti iš uokso ir braidyti žeme ieškant maisto, susipažinti su pasauliu, o vėliau jie sustiprėja ir grįžta ant medžio. Be to, pelėda gindama jauniklius tikrai gali kirsti žmogui. Juk manęs negelbėtumėte radę mano paties virtuvėje. Taip pat ir su gyvūnais – gamta yra jų namai, iš kurių jų gelbėti nereikia.“ Biologas pabrėžia, kad tas, kas iš tikrųjų myli gamtą privalo žinoti, kad nevalia lįsti prie gyvūnų: negalima jų liesti, artintis prie jų, tuo labiau neštis namo. „Privalome atsiminti, kad esame gamtos dalis. Žinoma, jei pamatysite briedį vidury miesto arba „Maksimoje“ – reaguokite, nes jis ne tik kelia pavojų, bet ir pats gali būti sužeistas ar žūti. Tačiau jei gyvenate ne mieste, o sodyboje, netoli miško, nepamirškite, kad tai jūs gyvenate gyvūnų teritorijoje, o ne gyvūnas „atklysta“ į jūsiškę.“

Kaip nebūti teroristu gamtoje

Gamtos humanizavimas ir pagarba gyvūnams

Visiems, laikantiems save gamtos mylėtojais, pašnekovas siūlo vadovautis paprastu principu: „Nehumanizuokite gamtos, tačiau elkitės etiškai: nešiukšlinkite, netriukšmaukite, nepaleiskite palaidų šunų. Šitaip tikrai padėsite gamtai. Nebandykite gelbėti gyvūno, net jei matote, kad jis sužeistas. Kad ir kaip sunku, turite suvokti, kad gamta turi savas taisykles. Sužeistas gyvūnas yra kažkieno maistas, o mėgindami jį išgelbėti, paprasčiausiai atimsite maistą iš kito. Jei mūsų pasaulyje seneliai, vaikai ir ligoniai yra pirmieji, kurie sulaukia pagalbos, tai gyvūnų pasaulyje silpnieji miršta pirmiausiai.“

Netikęs gyvūnų gelbėjimas suaktyvėja ne tik vasarą. Mokslininkas sako, kad žiemą stirnos taip pat tampa gelbėtojų aukomis, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. „Stirnos žiemą ėda pašalusius rapsus, kuriais jos apsinuodija. O žmonės, radę sergantį gyvūną, pirmiausiai puola jį ar drauge su juo fotografuotis. Įsivaizduokite, kad įsiveržiate į ligoninės palatą, kurioje sunkiai sergantis vaikas ir taip pat su juo fotografuojatės.“, palygina mokslininkas. Pašnekovas sako, kad neretas, prisidaręs nuotraukų su sergančia stirna, nutaria ją dar ir„išgelbėti“, ir parsineša namo. „Arba atvykę į gamtą, paleidžiate šunis, kurie juk „surenka“ tuos sergančius stirniukus [papjauna ar sužaloja – aut. pastaba].“, apgailestauja biologas. „Turite susitaikyti su tuo, kad vieni gyvūnai maitinasi kitais. Dažnam būna labai gaila stirniuko, tačiau juk ir lapės turėtų būti gaila. O bandydami išgelbėti stirniuką jūs tą lapę ir nuskriaudžiate atimdami iš jos maistą.“,- atkreipia dėmesį pašnekovas.

Kaip nebūti teroristu gamtoje ir rūpintis gamta

Jei tikrai norite išgelbėti stirniuką, mokslininkas primena, kad birželį pradedamos šienauti pievos, o kartu su jomis, deja, – ir stirnos jaunikliai. „Prieš šienaujant pievas, patikrinkite, ar joje nesislepia stirnos jaunikliai. Radę tiesiog išneškite iš šienaujamo ploto. Tokie veiksmai bus reali pagalba gamtai. Tačiau primenu – ne namo neškitės, o į pievos pakraštį, nepamirškite, kad stirniuko mama visai šalia ir jį susiras.“ Mokslininkas paaiškina, jog stirnos jaunikliai nebėgioja, todėl mama juos vedasi į aukštą žolę, kad paslėptų nuo plėšrūnų.

Paklaustas, iš kur kyla žmonių noras bet kokia kaina gelbėti gyvūną, biologas sako, kad dažnai televizija, žiniasklaida ir filmai klaidina žmones, rodydami jaudinančias istorijas apie išgelbėtus gyvūnus. „Dažniausiai rodo tik kaip išgelbėjo, bet neparodo, ką daryti ir kaip elgtis išgelbėjus. Na, jei jau rasite gyvūną, įsipainiojusį tvoroje, kurią, beje, ne kas kitas, o žmogus ir pastatė, padėkite gyvūnui, tačiau apskritai – palikite gamtą ramybėje“,- užbaigia pašnekovas.

Na, o mes atsisveikiname iki kito karto ir pažadame, kad biologo Petro Adeikio, tegu ir griežtų, tačiau itin vertingų patarimų bei įdomių istorijų dar išgirsite kituose mūsų įrašuose!

Turite klausimų?
Nežinote, ką geriau pasirinkti? Reikia patarimo? Klauskite!

klausti

visa master-card paypal webmoney paysera