Svarbiausias išgyvenimo rinkinys – įgytos žinios ir patirtis. Stovyklavimo entuziastas pasakoja apie išgyvenimą ekstremaliomis sąlygomis

Sveiki!

Nepaisant lėto ir gana vėsaus pavasario, dauguma jau planuojame išvykas į gamtą. Deja, šiandieninės aktualijos kviečia paliesti ir kitą, glaudžiai su žygiais bei stovyklavimu susijusią temą – išgyvenimą ekstremaliomis sąlygomis. Šiuolaikinis žmogus, ypač gyvenantis mieste, ko gero, retai susimąsto, kaip atrodytų gyvenimas, staiga netekus, atrodytų, elementarių sąlygų: vandens, elektros, interneto ar šildymo šaltesniu metų laiku. Nusprendėme savo naujausiame įraše pabandyti panagrinėti šią temą. Pokalbiui pasikvietėme keliautoją ir aktyvių lauko veiklų entuziastą Petrą Lenkutį, turintį nemažą keliavimo ir išgyvenimo patirtį.

Ką tau reiškia sąvoka išgyvenimas? Ar kyla asociacijos su ekstremaliomis sąlygomis, ar tiesiog tai elementarus dalykas, kurį pravartu žinoti kiekvienam?

Išgyvenimas man siejasi su bazinių poreikių užsitikrinimu netikėtose situacijose. Dažniausiai visi gyvenam tam tikrame komforto lygyje, kur vanduo, šiluma ir maistas yra lengvai prieinami, o komforto užsitikrinimo būdai yra aiškūs, žinomi ir paprasti. Mano nuomone,  išgyvenimo sugebėjimai reikalingi tam, kad netekus šių sąlygų, gebėtum jas atkurti, kitaip sakant, jis reikalingas tik tiek, kad sugebėtum grįžti į ankstesnį komforto lygį, kuris buvo prarastas dėl įvairių priežasčių. Išgyvenimo įgūdžius paprastai tobulinasi tie, kuriems yra rizika patekti į pavojingas situacijas, pavyzdžiui lėktuvų pilotai, kariai, atsidūrę priešo užnugaryje be aprūpinimo, į tam tikras rizikingas zonas keliaujantys žmonės, kuriems yra didelė tikimybė prarasti turimą komfortą ir patogumus. Tarkim, gebėjimas pasidaryti indą maistui iš medžio žievės nėra toks jau ir reikalingas, jei moki susiorientuoti pakankamai tankiai apgyvendintoje vietovėje ir ateiti iki artimiausios gyvenvietės. Orientavimosi įgūdis kartais yra naudingesnis nei ugnies įkūrimas. Civiliui Lietuvos teritorijoje labai retai prisireiks mokėti įkurit ugnį, svarbiau mokėti susiorientuoti ir gebėti ateiti iki artimiausio kaimo, kur jis galės paprašyti pagalbos.  Todėl labai svarbu žinoti kaip išsikviesti pagalbą ir kaip išgyventi kol ji ateis, kas dažniausiai užtrunka iki vienos paros. Vykstant į mažiau apgyvendintas vietoves, kur arti nėra gyvenviečių, reikalingi platesnio spektro įgūdžiai. Iš esmės, daug kas priklauso nuo vietovės, nes turi gerai pažinoti tos vietovės gamtą, kad išgautum maisto ir vandens. Visam tam reikalingi baziniai įgūdžiai, suvokimas, ko gali prireikti bei kokiu prioritetu tai užsitikrinti. Sakykim, šaltuoju metu svarbiau nei vandens gavimas yra galimybė įkurti ugnį. Išgyvenimas yra labai situacinis, todėl tobulinant išgyvenimo įgūdžius, tą reikia turėti omenyje. Pavyzdžiui, keliaujant dviračiu po Lietuvą, labai svarbus įgūdis yra mokėjimas jį susiremontuoti, o ne įkurti ugnį be degtukų.

O kaip atrodytų išgyvenimas mieste? Gamtoje yra lengviau atrasti vandens šaltinį, o mieste, dingus vandens tiekimui, gali būti daug sunkiau.

Mieste taip pat yra vandens šaltinių, tik reikia mokėti juos atrasti. Net jei ir dingo vandens tiekimas, namo vandens sistemoje vandens yra daug, tereikia nusileisti į rūsį. Žinoma, gamtoje tai būtų lengviau, bet tai vėlgi priklauso nuo vietovės.

Jei kažkas atsitiko ir žmogus nutolo nuo komforto sąlygų,  yra du keliai: likti vietoje ir laukti pagalbos arba judėti į kitą tašką, kur yra didesnė tikimybė pagalbos sulaukti. Reikia įsivertinti, ar verta judėti, ar verčiau likti vietoje ir laukti. Antras žingsnis – galbūt naudingiau judėti, ypač jei niekas nežino kur randiesi. Taip pat pasirūpinti ryšio priemonėmis, komunikacija. Daug kas priklauso nuo pasirengimo prieš išvykstant. Reikia racionaliai susikoncentruoti vykdyti veiksmus pagal prioritetų lentelę. Pirmiausia šalinama ta rizika, kuri kelia grėsmę gyvybei. Kalbant apie karo situaciją, bėgimas nebūtinai yra saugiausias pasirinkimas. Tačiau tokiu atveju tai apskritai sunkiai prognozuojamos situacijos.

Kokios išgyvenimo patirties esi sukaupęs?

Patirties turiu iš karinio ugdymo, taip pat orientavimosi įgūdžių, ugnies, vandens, pastogės susiradimo Lietuvos sąlygomis. Manau, kad stipriausias mano įgūdis yra sugebėjimas orientuotis, kuriuo aš pasitikiu labiausiai. Nuo vaikystės stovyklauju, žygiuoju, tai padėjo įgyti buities susikūrimo įgūdžius. Kai keliauju, visada turiu pasiėmęs atitinkamų priemonių netikėtoms situacijoms. Ir bazines žinias, kad tekantis vanduo geriau už stovintį.

Ką būtina žinoti ir mokėti, planuotai ar neplanuotai atsidūrus tokiose sąlygose, kai išgyvenimui  reikia pasinaudoti turimomis priemonėmis?

Įkuriant stovyklą, vandens šaltinio ieškoti nebūtina, jei esi apsirūpinęs vandeniu iš anksto, tačiau jei stovykla įkuriama ilgesniam laikui, vandens gavimas tampa labai aktualus. Tai yra vienas iš bazinių dalykų, kurio reikia išgyvenimui.

Jeigu tektų judėti ekstremaliomis sąlygomis, reikia turėti omenyje, kad mūsų šalies gamtoje nėra didelių grėsmių. Plėšrūnai žmonių taip paprastai nepuola, tad pagrindinė grėsmė yra žmonės. Jei man tektų trauktis iš karo apimto teritorijos, rinkčiausi kuo nuošalesnes vietoves nakvynei, kuo toliau nuo pagrindinių kelių. Be to, tokiu atveju turite pagalvoti, ar verta kurti laužą, statytis palapinę, nes tai pritraukia nepageidaujamą dėmesį. O ir pats judėjimas turi vykti atitinkamai – šoniniais keliais, miško keliukais, laukais, kur tikimybė sutikti priešiškas jėgas yra kur kas mažesnė. Tarkime, partizanai, vengdami susidūrimo su priešu, išnaudodavo nepalankią technikos judėjimui aplinką – miškus, pelkes.

Ką nuolat nešiojiesi su savimi ir kuo patartum apsirūpinti  kiekvienam lauko entuziastui?

Aš nešiojuosi žiebtuvėlį, atsparų vandeniui. Neplanuoju būti pavojingose situacijose ilgiau nei savaitę, per kurią galima nukeliauti apie 300 kilometrų, praktiškai per visą Lietuvą, o per tą laiką privalai susirasti kitus šaltinius ir išteklius. Kiekviena turima priemonė turi atitikti situaciją ir laiką, kurį planuoji keliauti arba, ekstremalios situacijos atveju, susirasti pagalbą. Jei daiktu nemoki naudotis, jis gali būti visiškai bevertis. Reikia jį išmėginti, treniruotis juo naudotis. Žinoma, galbūt tam tikros priemonės turėjimas padeda jaustis saugiau emociškai. Geriausias išgyvenimo rinkinys – tai įgytos žinios, kokiomis priemonėmis kokioje situacijoje naudotis.

Kaip tinkamai išsirinkti stovyklavimo vietą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį, kokiais kriterijais vadovautis?

Aš pirmiausia atkreipiu dėmesį į saulės judėjimą. Jei pasirinktoje vietoje planuoju tik miegoti, ieškau lygios vietos su sausu, minkštu paviršiumi, kad gerai pailsėčiau. Jei planuoju stovyklauti be palapinės, svarbu, kad vieta būtų apsaugota nuo kritulių, tarkime, po medžiu, geriausia po egle. Jei planuoju nakvynę palapinėje, atsižvelgiu į tai, ar palapinei pastatyti užteks vietos, ieškau lygesnės vietos, samanų. Išgyvenime svarbu taupyti jėgas, kad kuo mažiau pastangų įdėtum pasiruošimui, ypač, jei planuoji apsistoti vienai nakčiai. Rinkdamasis vietą, vengiu vėjuotų vietovių, visada atkreipiu dėmesį, ar virš galvos nėra kabančių medžių šakų. Kaip minėjau, svarbu iš kur kyla ir kur leidžiasi saulė. Jei dangus giedras, atvirose vietovėse patarčiau nemiegoti, verčiau rinktis mišką, nes miške šilčiau, medžiai išlaiko šilumą, palaiko pastovią temperatūrą. Vengiu atvirų, vėjuotų vietovių, nes vėjas išpučia šilumą. Iš principo, nakvynės vieta reikalinga šilumos palaikymui, nes naktį svarbu išsimiegoti ir gerai pailsėti.

Antras faktorius, kuriuo vadovaujuosi – ką veiksiu iki ir po miego, priklausomai nuo to apsirūpinu malkomis, vandeniu. Miške malkomis lengviau pasirūpinti nei atviroje vietovėje, dėl to dažniau renkuosi spygliuočių mišką.

Kaip manai, ar ekstremaliomis sąlygomis lengviau išgyventi miške/kaime ar mieste? Galbūt miestas labiau pažeidžiamas dėl galimo vandens ar elektros tiekimo nutraukimo?

Trumpam laikotarpiui, turbūt, mieste. Tačiau kaime yra stabilesnė situacija, ypač jei rizika kyla dėl žmonių kaltės. Iš kitos pusės, mieste žmonės turi prikaupę maisto resursų, įrangos, priemonių, tad kol nedingsta komunalinės paslaugos, kurį laiką įmanoma gana saugiai išgyventi mieste.

Kokių išgyvenimo priemonių rastum savo namuose? Kas yra tavo išgyvenimo priemonės?

Šiuo metu kuprinėje turiu žiebtuvėlį ir prožektorių, atsarginių drabužių. Pas mane namie pilna turistinio inventoriaus: puodų, dujinių viryklių, sublimuoto maisto paketų, kariško maisto davinių, drabužių, miegmaišių, palapinių, kilimėlių. Specializuotos įrangos neturiu, tik chloro tablečių vandeniui dezinfekuoti. Kalbant apie išgyvenimo priemones, daugeliu atvejų pasiteisinęs dalykas yra vandens filtras, kuris leidžia gerti iš bet kokio vandens telkinio. Filtrą įsigyti verta, nes jis neužima vietos, mažai sveria, jo pagalba nereikia rūpintis vandens atsargomis.

Dar norėčiau pabrėžti, kad nebūtina pirkti specializuotų išgyvenimo priemonių, jų galite rasti ir namuose. Pavyzdžiui, degtukai, įdėti į neperšlampamą maišelį, jau yra puiki išgyvenimo priemonė.

Kaip įgyti išgyvenimo įgūdžių?

Pirmiausia, nepulkite į išgyvenimo mokymus, nes per trumpą laiką nepavyks įsisavinti tiek daug žinių. Aš siūlyčiau dažniau stovyklauti, išsibandyti save įvairiose situacijose ir vietose. Tarkim, išvykus į gamtą, mėsą kepti ne ant kepsninės, o ant laužo, pabandyti susirasti vandens. Pradžiai galima išvažiuoti vienai dienai, be nakvynės. Vėliau galima bandyti vienai nakčiai, galima pasiimti viską, ko atrodo, kad gali reikėti. Geriau pasiimti visko per daug ir analizuoti, ko iš tikrųjų reikia, o be ko galima išsiversti. Po truputį ateis suvokimas, kokios jūsų komforto ribos. Galima pasikviesti jau turintį stovyklavimo patirties draugą, kuris per vieną vakarą gali labai daug papasakoti ir išmokyti. Įgūdžiai ateina per ilgesnį laiką, per patirtį, visko neįmanoma išmokti per vieną kartą.

Kalbant apie išgyvenimo įgūdžius, kokius verta įgyti? Kiek naudinga mokėti naudotis kompasu ir kitais įrankiais?

Svarbiausi išgyvenimo įgūdžiai, mano manymu, yra šie: vandens išgavimas, filtravimas ir parengimas vartoti, maisto paruošimas ir gamyba, bei orientavimasis vietovėje. Kalbant apie naudojimąsi kompasu, pirmiausia reikia mokėti judėti pagal legendą (žemėlapio). Tikrai verta apsirašyti kelio iki sodybos legendą, jei pasirinktas išgyvenimo planas – atsidurti sodyboje. Nebent atvykus į sodybą, ji sugriauta ir tektų judėti toliau, į nežinomą vietovę, tada verta mokėti naudotis kompasu ir žemėlapiu. Bet reikia turėti omenyje, kad orientavimosi įgūdis yra sunkiai įgyjamas, jį reikia nuolat, ilgai, metodiškai lavinti. Todėl aprašymai kartais laba praverčia ir sutaupo laiko.

Jei surinkinėtum išgyvenimo krepšį, ką į jį dėtum? Pateikiame patyrusio stovyklautojo rekomenduojamo išgyvenimo inventoriaus sąrašą.

1. Pirmas mano pastebėjimas būtų toks, kad žmogui, pakilusiam nuo sofos, kuris nėra pratęs būti nehigieniškai, labai verta įsigyti higienos priemonių.
2. Man pačiam svarbiausias dalykas yra batai, jei kalbame apie išgyvenimą Lietuvos sąlygomis. Batai privalo būti apsaugantys nuo drėgmės, patogūs ilgam ėjimui.
3. Keliavimo tipo apranga, kiek įmanoma patogesnė. Mažų mažiausiai šilti labai patogūs naminiai treningai. Idealu turėti „outdorinių“ drabužių, flisų, sintetinių, greitai drėgmę garinančių kelnių, termo apatinių.
4. Verta įsigyti šiltą miegmaišį, kuris tiks visais metų laikais.
5. Apsauga nuo uodų ir erkių.
6. Pirštinės, kurios apsaugo nuo įpjovimų ar nudegimų. Geriausia šiltos kumštinės ir paprastos darbinės pirštinės.
7. Katiliukas. Turint ugnies, katiliuką ir vandens šaltinį, užsitikrinama, kad niekad nesibaigs geriamas vanduo, nes vandenį iš bet kokio telkinio galima išsivirinti, tirpinti sniegą.
8. Peiliukas maisto gamybai.
9. Kirvukas arba pjūkliukas -be jų labai apsisunkina būsto statyba. Tai nėra būtini daiktai, bet jie visada praverčia, sutaupo jėgas smulkinant malkas, o antrinė kirvio funkcija – plaktukas.
10. Pleistrai nuospaudų atveju.
11. Baziniai vaistai – virškinimui, temperatūrai mažinti, nuo skausmo.
12. Žibintuvėlis, geriausia dedamas ant galvos - eiti naktį be jo į topografinį žygį nesaugu.
13. Gertuvė, filtras. Pora litrų vandens. Tiek, kiek reikės tarp judėjimo punktų.
14. Virvė. Nebūtina, bet dažnu atveju praverčia. Aš pats naudoju alpinizmo atotampas, man jų užtenka viskam. Turint virvę, pravartu mokėti rišti mazgus.
15. Kilimėlis. Būtinas, kaip ir miegmaišis, dėl šilumos.
16. Kuprinė.
17. Kojinės.
18. Kepurė.
19. Šaukštas.

Kviečiame pasinaudoti Petro patarimais ir išbandyti savo jėgas stovyklaujant gamtoje. O kad stovyklavimas nenuviltų, kviečiame apsilankyti mūsų fizinėse parduotuvėse Vilniuje bei Šiauliuose, taip pat internetinėje parduotuvėje www.getbex.com ir pasirūpinti reikalinga įranga ar avalyne! Linkime kuo geriausių įspūdžių, atradimų, bei gamtos pažinimo!