Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Detalesnę informaciją apie naudojamus slapukus bei kaip atsisakyti savo sutikimo, galite rasti čia.

blog

Sportas

Kai geri dalykai nutinka netyčia – kalbiname šaulį Aleksandrą Belskį

Kai geri dalykai nutinka netyčia – kalbiname Aleksandrą Belskį

Kai geri dalykai nutinka netyčia – kalbiname šaulį Aleksandrą Belskį

Sveiki! Šį kartą kalbiname Aleksandrą Belskį – vieną iš Tolimojo šaudymo federacijos steigėjų, „Swarovski Optik“ Vidurio ir Rytų Europos regiono vadovą, buvusį „Aro“ snaiperį ir, kaip sako pats pašnekovas, tiesiog universalų šaulį. Pats Aleksandras, paprašytas papasakoti apie save, prisistato kaip sūnus, tėvas, darbuotojas, darbdavys ir medžiotojas.

Kviečiame iš arčiau susipažinti ne tik su tolimuoju šaudymu, etiška medžiokle, bet ir su „Swarovski“ kompanija, kurios vardą, ko gero, dažniau siejame su papuošalais, o ne su aktyviu laisvalaikiu.

Nuo papuošalų iki optinių taikiklių – „Swarovski“ kompanijos istorija

Paprastai tam tikri pomėgiai ir hobiai yra perduodami iš kartos į kartą, o štai Aleksandras sako, kad šeimoje nebuvo nei šaudymo entuziastų, nei medžiotojų. Sėkminga karjera galintis pasigirti pašnekovas pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo darbo ginklų parduotuvėje, kurioje išdirbo 12 metų. Pradėjęs kaip pardavėjas, Aleksandras karjerą baigė kaip už visą importą atsakingas vadybininkas. Dėl darbo specifikos jam teko daug bendrauti su tiekėjais, užsienio kompanijomis, taip susipažino ir su „Swarovski Optik“ atstovais. O šiuo metu Aleksandras yra šios kompanijos vadybininkas Vidurio ir Rytų Europos šalims, bendrauja su Baltijos šalių, Ukrainos, Bulgarijos ir Baltarusijos partneriais. „Swarovski Optik“ – viena iš „Swarovski“ koncerno įmonių. Kompanija buvo įsteigta 1898 m. Austrijoje (Tirolio žemėje). Tai šeimos verslas, kuriame dirba jau penktoji Swarovskių karta. Įmonės pagrindinė veikla buvo stiklo apdirbimas, papuošalų gamyba. 1949-aisiais vienas iš kompanijos įkūrėjo Wilhelmo Swarovskio sūnų, aistringas astronomas, įkūrė „Swarovski Optik“ įmonę, gaminančią žiūronus, optinius taikiklius, stebėjimo vamzdžius, teleskopus.

Kai geri dalykai nutinka netyčia – kalbiname šaulį Aleksandrą Belskį

Pagrindinis „Swarovski Optik“ principas, pasak Aleksandro, yra „jei darai gerai, daryk dar geriau“. Pašnekovas užtikrintai sako, jog kompanijos produkcija pasižymi aukštais kokybės standartais. Visi, dirbantys kompanijoje yra arba medžiotojai, paukščių stebėtojai, arba apskritai gamtos mylėtojai, kitaip sakant, profesionalai gamina profesionalams. Pagrindinis optikos prietaisams taikomas principas – ne išskirti kurį vieną parametrą, o gaminti subalansuotą produktą su subalansuotais parametrais.

Iš diskotekų – į „Arą“

Nors niekas šeimoje nei šaudė, nei medžiojo, Aleksandras sako, kad šaudyti pamėgo dar vaikystėje. Šaulio kelias prasidėjo tiro vagonėlyje, kur visus savo dienpinigius išleisdavo kulkelėms. Aleksandras prisimena, kad tiro prižiūrėtojas, pasibaigus pinigams, vis vien duodavo kulkelių, nes vaikas stebino gabumais. Pašnekovas, nors ilgą laiką ne tik šaudė, bet ir žaidė futbolą, šaudyti mėgo kur kas labiau, o po patirtos traumos visai metė futbolą. Ir nors vėliau turėjo galimybę grįžti, Aleksandras buvo įsižeidęs, mat ten, kur norėjo žaisti – nebegalėjo, o kur galėjo – pats nebenorėjo, todėl ir pasiliko ties ramesniu sportu – šaudymu. Šis užsiėmimas sekėsi gana gerai, net tapo kandidatu į sporto meistrus, dalyvavo Tarybų sąjungos bendrame čempionate, kur užėmė 10-ą vietą.

Šaulio kelias po Tarybų sąjungos žlugimo kuriam laikui nutrūko, o jaunuolis po Nepriklausomybės atgavimo dirbo VRM Kultūros ir sporto rūmuose, su diskotekomis. Ten dirbantį Aleksandrą pastebėjo ir pasikvietė į savo gretas tuo metu dar tik besikuriančios antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ personalo vadovas. Taip pašnekovas tapo snaiperiu. Vis dėlto, praėjus porai metų, vėlgi po traumos, iš „Aro“ pasitraukė. Vėliau įsidarbino ginklų parduotuvėje, kur vėl atsirado galimybė šaudyti. Kartu su kolega bei bendraminčiais pradėjo šaudyti ne tik įprastais „medžiokliniais“ atstumais, bet ir kiek tolėliau. 2000 - ųjų metų pradžioje tai buvo visiška egzotika.

Kai geri dalykai nutinka netyčia – kalbiname šaulį Aleksandrą Belskį

Varžybas laimėjo netyčia

Pirmosios varžybos, organizuotos neseniai susikūrusios Tolimojo šaudymo federacijos, vykusios Pabradės poligone, tapo lemtingomis. Pašnekovas juokiasi, kad joms specialiai nesiruošė, nes varžybos vyko pagal F-Class taisykles, tai yra šaudymas vyko iš 300, 500 ir 600 metrų atstumo. Ir nors Aleksandras nelaimėjo nė vienos iš tų rungčių atskirai, bet visi rezultatai buvo gana aukšti, stabilūs ir bendra jų suma gavosi didžiausia iš visų šaulių.

Aleksandras sako, kad nors tada ir laimėjo F-Class, pačiam prie širdies yra tokios varžybos, kur daugiau įvairovės. „F-Class šaudymo varžybose retai dalyvauju, man kur kas labiau patinka dinaminis šaudymas - T-Class varžybos, nes jos yra praktiškos ir kažkiek atspindinti realias situacijas“. Pašnekovas pastebi, kad F-Class varžybos dažnai vadinamos „pensininkų“ dėl savo pobūdžio.. Tai labai precizinis šaudymas, kurio metu, anot pašnekovo, tenka kovoti ir su vėju, ir su savo nervais. Tuo tarpu Aleksandrui labiau patinka varžybos, kur tenka daugiau judėti, šaudyti iš nepatogių pozicijų ir į įvairesnius taikinius. T-Class varžybose yra trys pagrindiniai rungčių tipai. Pirmasis – rungtis precizikai, kuomet šaudoma iš nedidelio, 10 – 200 m atstumo, į labai mažą taikinį. Antras rungčių tipas – greitas pataikymas didesniu, 200 – 600 m atstumui, į didesnį taikinį. Trečiasis tipas – didesni atstumai nuo 700 m iki 1 km, didesnis taikinys, kur reikia greitai susiorientuoti.

Kai geri dalykai nutinka netyčia – kalbiname šaulį Aleksandrą Belskį
 
Kai geri dalykai nutinka netyčia – kalbiname šaulį Aleksandrą Belskį

Kad pašnekovą gyvenime lydi atsitiktinumai, įrodo dar vienos varžybos Bulgarijoje, į kurias Aleksandras vyko darbo reikalais ir neplanavo niekur dalyvauti. Pastarosios, palyginus su kitomis, buvo labai sudėtingos. „Snaipingo“ varžybos vyko didžiuliame kariniame poligone, kur aplinkos sąlygos tokio tipo varžyboms buvo idealios tiek aplinkos įvairove, tiek didelėmis distancijomis. Tąsyk šaudė su pirmą kartu sutiktu porininku bulgaru, nesiruošęs, ir užėmė 6-ą vietą.

Nulinė reakcija į aplinką ir šaudymas poroje

Paklaustas apie tai, kokių savybių reikia geram šauliui, pašnekovas juokiasi, kad gyvenime yra flegmatikas, todėl net ir stengtis nereikia. Surimtėjęs sako, kad šaudant apskritai reikalinga nulinė reakcija į aplinką. Nemažai šaulių, pamatę savo rezultatus, pradeda jaudintis, nori laimėti, todėl labai svarbu mokėti suvaldyti savo emocijas. Pašnekovas sako, kad vaikystėje kažkiek lankė dziudo treniruotes, turėjo gerą trenerį, kuris mokė ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai pasiruošti. Rytų filosofija rėmęsis treneris išmokė, kad jei kažko negali suvaldyti, nereikia dėl to jaudintis.

Kai geri dalykai nutinka netyčia – kalbiname šaulį Aleksandrą Belskį

Paklaustas apie pasiruošimą varžyboms, Aleksandras sako, kad varžybos ir yra geriausia treniruotė. Prieš varžybas specialiai nesiruošia, bet gerai išsimiega. Aleksandro nuomone, priešvaržybinė būsena yra individualus dalykas, kuriam kiekvienas ruošiasi skirtingai. Su senu bičiuliu poroje šaudantis pašnekovas teigia, kad šaudant poroje yra svarbu gera komunikacija, kiekvienas žodis ar frazė turi būti aiški ir tiksli.

Medžioklės ypatumai Lietuvoje ir Austrijoje

Pašnekovas juokiasi, kad ir medžioti pradėjo netyčia, kone per prievartą. Dirbdamas ginklų parduotuvėje Aleksandras gilinosi į savo sritį, daug bendravo su medžiotojais. Viskas baigėsi tuo, kad ir pats tapo medžiotoju. Tačiau kurį laiką į medžiokles nevykdavo, juokauja, jog laikėsi principo, kad kam šauti į stirną, jei ji nieko blogo tau nepadarė. Iš tiesų, nuo medžioklės sulaikydavo nemalonios patirtys su medžiotojais, nesilaikiusiais jokios etikos ar moralės. Vis dėlto, vėliau, susipažinęs su teisinga medžiokle, nuomonę pakeitė. Tęsdamas mintį apie medžioklės moralę, pašnekovas sako, kad yra susidūręs ir su tokiais medžiotojais, kurie mažai išmano apie patį ginklą arba mažai treniruojasi šaudyme. Pašnekovo nuomone, kiekvienas medžiotojas turėtų treniruotis ir išlaikyti tam tikrą normatyvą, tai turėtų būti privaloma. Pabrėžia, kad medžioklė nėra sportas, ir jei pataikai neteisingai, gyvūnas liks sužeistas ir kankinsis. Juk medžiotojas yra atsakingas už medžiojamą gyvūną.

Austrijoje medžiojęs Aleksandras svarsto, kad medžioklė Austrijoje skiriasi nuo medžioklės Lietuvoje tik aplinkos sąlygomis, mat Austrijoje medžiojama kalnuotose vietovėse, dėl to reikalingas kitoks fizinis ir šaudymo pasirengimas. Tenka šaudyti aukštyn ir žemyn, nenuspėjamose vietose. Medžioklės Austrijoje vyksta su lydinčiais profesionaliais medžiotojais – jėgeriais. Kaip dar vieną medžioklės Austrijoje išskirtinumą Aleksandras įvardija tai, kad lydintys medžiotojai kartais vis dar dėvi pusiau tradicinius, tirolietiškus drabužius: odines trumpas kelnes, marškinius, liemenes. Parodomosios medžioklės vyksta su šunimis pėdsekiais. Kitas pašnekovo pomėgis – „medžioklė“ su fotoaparatu, o tiksliau – su teleskopu. Aleksandras itin mėgsta vaikščioti kalnuose ir fotografuoti gyvūnus. Tai – dar viena pašnekovo aistra.

Kai geri dalykai nutinka netyčia – kalbiname šaulį Aleksandrą Belskį

Dėkojame Aleksandrui už pokalbį ir linkime sėkmės varžybose. O Jus, mielieji, kviečiame gyventi aktyviai ir rūpintis savimi!
 

Lietuvos Tolimojo Šaudymo Federacijos tinklalapis: https://www.ltsf.lt
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/ltsf.lt
Swarovski Optics:https://www.swarovskioptik.com/int/en/hunting

Turite klausimų?
Nežinote, ką geriau pasirinkti? Reikia patarimo? Klauskite!

klausti

visa master-card paypal webmoney paysera