WonderDog šunų akademijos įkūrėjos įžvalgos ir patarimai renkantis šunį (II dalis)

Sveiki,

Taigi, tęsiame pokalbį su profesionalia šunų dresuotoja, šunų elgsenos specialiste, WonderDog Šunų akademijos įkūrėja Grėte Indičianskyte Krutoviene, kuri dalinasi patirtimi ir patarimais ne tik norintiems įsigyti šunį, bet ir jau turintiems keturkojį draugą

Karantino iššūkis

Turbūt daugelis pamenate tragikomiškus vaizdus iš įvairių šalių, kaip žmonės, suvaržyti karantino draudimų ir neturintys šunų, į lauką vedė pliušinius žaislus. O ir mūsų aplinkoje ne vienas prasitarė, kad karantinas išryškino vienišumą ir atsiradusį poreikį įsigyti keturkojį. Tuo tarpu jau turintys šunis susiduria su kita problema. Daugelis karantino laikotarpiu pradėjo dirbti ir mokytis iš namų, kas, viena vertus, yra didelis džiaugsmas mūsų šunims, kita vertus ir nemenka bėda. Kažkada karantinas baigsis, grįšime į biurus, o mūsų bičiuliai liks namuose vieni.

Šunų elgsenos specialistė Grėtė pastebi, jog šiuo nelengvu metu gal ir nepadaugėjo šunis įsigyjančių žmonių, tačiau radosi kitokia problema – „karantininiai“ šuniukai, kurie nebemoka pasilikti vieni. Grėtė pataria, kad reiktų mokyti šuniuką pabūti vieną: „Galite tiesiog išeiti į kitą kambarį ir palikti augintinį vieną kambaryje bent valandai per dieną. Pagalvokite, juk kai grįšite į darbus, šuniuką teks palikti namuose ilgesniems laiko tarpams ir jis greičiausiai patirs išsiskyrimo nerimą - tai klinikinė sąvoka, apibrėžianti šuns patiriamas emocijas, kai jis paliekamas vienas. Augintinį gali ištikti panika, jis gali pradėti naikinti daiktus, žaloti save. Tokiais atvejais būtina derinti šuns mokymą (dresūrą) su medikamentiniu gydymu“.

Dresūra

Jei jūsų namuose jau gyvena linksma uodegytė ar dar tik svarstote apie jos atsiradimą, nepamirškite, kad tai uodegytei reikės ne tik žaidimų, bet ir mokslų. Ir mokytis teks abiem – tiek jums, tiek jūsų šuniui. Trenerė pabrėžia, jog svarbiau ne dresuoti šuniuką, o mokyti jo žmogų. Jos teigimu, šunys per savo patirtis stebėdami aplinką pakankamai gerai ir patys išmoksta, kokių žmonių ar kitų gyvūnų vengti, ko saugotis, kaip į ką reaguoti. Taip išmokstamos ir paprasčiausias komandas. Tuo tarpu žmogus turi išmokti teisingai kurti santykius su savo šunimi, turi atsirasti ryšys ir pasitikėjimas.

„Labai svarbu, kad šeimininkas mokėtų komunikuoti, o ne „mokytų“ per baimes. Šuniukai klausytų ir svetimo žmogaus, bet pats šeimininkas turi turėti įdirbį, sukurti ryšį su šunimi.“

Paklausta apie atvejus, kada šunys mėnesiui ar ilgiau išvežami į dresūros mokyklas, kur mokomi atskirai nuo šeimininko, Grėtė sako, jog tai nėra pati geriausia praktika, mat neretai būna, jog šuo paliekamas mokyti nelabai „geroms rankoms“ arba išmoksta klausyti specialisto, kai tuo tarpu šeimininkai nežino kaip laikytis tų pačių taisyklių bei komunikacijos, todėl šuo gali jų ir neklausyti. Todėl jeigu naudosite tokią praktiką, tai tik su geru specialistu ir su sąlyga, jog vėliau šeimininkas taip pat su specialisto priežiūra bus apmokomas kaip toliau dirbti, mokytis ir bendrauti su savo šunimi.

„Mūsų mokyklos asistentai prižiūri šuniukus šeimininkams išvykus, tai tarsi šunų viešbučio alternatyva, šiuo atveju šunys paliekami asistentams namų sąlygomis, tačiau būtinai aptarus su šeimininku kaip ir su kokiomis komandomis bus dirbama.

Mūsų mokykla daug dėmesio skiria komunikacijai ir edukacijai, esame parengę keturių valandų seminarą pradinukams apie šuns biologiją, fiziologiją, kaip šuniukas mąsto ir mokosi“.

Grėtės teigimu, nepaisant edukacijos ir informacijos kiekio, vis tiek pasitaiko žmonių, kurie tingi dirbti su šunimi, neranda laiko, neturi kantrybės, per anksti pasiduoda. „Kai matau, kad žmogus nuleido rankas, drąsinu per savo patirtis, pasakoju, kad mano šunys taip pat neklausė ir su jais reikėjo daug dirbti. Tas nuoširdumas labai paveikus. Nesakau pagražintos realybės, nes žmones labai guodžia, kad net specialistas turėjo problemų su savo šunimis. Ir vis dėlto, būsimas šuns „įtėvis“ privalo pasidomėti, kur jis veliasi, nes šuo reiškia mažiausiai dešimt metų atsakomybės“, - primena šunų elgesio specialistė.

Apranga ir kitas inventorius

Įsigijus šunį, nebūtina pulti pirkti brangios striukės ar batų, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad tinkamai parinkta apranga ir avalynė jūsų treniruotes ir pasivaikščiojimus padarys gerokai kokybiškesnius. Grėtė sako, kad jai ypatingai svarbu tinkama avalynė: „Ėjimui į lauką ar treniruotę turi paruošti ne tik šunį, bet ir savo aprangą. Kad būtų patogu judėti, kad nebūtų šalta, neperšlaptų kojos. Tarkim, Agility (vikrumo) treniruotėms naudojami vadinamieji futbolo batai, užtikrinantys gerą sukibimą. Priklausomai nuo veiklos, kokia užsiimate, dažniausiai tinka lengvesni sportbačiai.

Be abejo, svarbu ir kita apranga: kelnės, striukė, net pirštinės. Vedžiodama šunis sutemus neapšviestose vietose, naudoju ciklopą (prožektorius, nešiojamas ant galvos).“

Trenerė primena, kad apranga šuniukams taip pat svarbi, ypatingai trumpaplaukiams, kuriems žema temperatūra yra pavojinga, jie greitai gali peršalti.

Petnešos ar antkaklis?

Šis klausimas tikrai yra nors kartą iškilęs kiekvienam šuns (o kartais ir katino) šeimininkui. Grėtė sako, jog pasirinkimas priklauso nuo šuns amžiaus ir veislės. „Jauniems šuniukams iki pusantrų metų rekomenduoju platų paminkštintą antkaklį. Kai kurios petnešos varžo judesius, ypač tos, kurios eina per pečių juostą. Beje, petnešų priekyje esantis karabinas skirtas mokytis netempti einant pasivaikščioti ir padeda kontroliuoti šunį. Apskritai tai labai individualus pasirinkimas. Tarkim, suaugusiam šuniui rekomenduočiau petnešas. Petnešos ar antkaklis naudojami ir į treniruotes, tačiau priklauso į kokias, tarkim pėdsekystei, žmogaus paieškai, šuo eis su petnešomis. Jei treniruotė apsaugos, kur reikia kąsti figūrantams, taip pat naudojamos petnešos. Paklusnumo treniruotėms - antkaklis. Pati savo šunims naudoju ir petnešas, ir antkaklį, priklausomai nuo planuojamos užsiimti veiklos. Petnešas rekomenduoju pradėti naudoti nuo pusantrų metų, kuomet šuns raumenynas jau yra pilnai susiformavęs, bet būtina rinktis nevaržančias, patogias.“

Kitas šuns šeimininkui svarbus atributas – dresūros diržai, kurie ypač praverčia einant į pamokėles, bet yra puikiai panaudojami ir kasdieniams pasivaikščiojimams. O jei tokio diržo neturite, iš patirties sakome – išsiversite ir su paprasčiausiu krepšiu ant juosmens.

Pasiruošimas ir šuns kraitelis

Grėtė, paklausta, o ką gi nusipirkti prieš atsivežant namo šunelį, dar kartą pabrėžia, kad svarbiausia yra priimti teisingą sprendimą. „Svarbu neturėti net menkiausios abejonės, pasiskaičiuoti į priekį ir finansus, ir laiką. Jeigu žmogus leis, tai šuo jo gyvenimą pakeis į gerąją pusę, išmokys kontroliuoti emocijas, atsiras daugiau fizinės veiklos. Šuo padeda žmogaus psichologiniam augimui ir fizinei būklei. Ruoštis šuniui reikia vos ne kaip vaikui. Šuniui jūs būsite visas jo gyvenimas, o jums jis bus tik dalis. Reikia apgalvoti, ar galite suteikti pačias geriausias sąlygas“.

Prieš įsigyjant šunį, nesvarbu iš kur jis pas jus atkeliaus – prieglaudos ar veislyno – reikia suruošti jam kraitelį. Grėtė vardina, ko jums prireiks: „guolis, narvas (aš raginu pratinti šuniukus prie narvo, nes ateityje tai tikrai pravers), antkaklis, petnešos, paprastas pavadėlis, vienas ilgesnis, kitas trumpesnis, saugūs maistiniai žaislai. Kamuoliukai, virvės, pliušiniai žaislai yra sukurti žaidimui su šeimininku, be priežiūros žaidžiančiam šuniui jie gali būti pavojingi, šuo gali užspringti. Taip pat svarbu pasiruošti veterinarinėms išlaidoms, skiepams, nukirminimui. Ir, žinoma, įsigyti tinkamo maisto.

Tad jei apsisprendėte, susidėliojote visus „už“ ir „prieš“, sveikiname jus ir kviečiame apsilankyti WonDerdog mokyklos paskyroje Facebooke
https://www.facebook.com/WonderDogAkademija, kur rasite daug naudingos informacijos, o galbūt ir nuspręsite tapti Grėtės ar kitų trenerių mokinukais.

Dėkojame nuostabiajai Grėtei už pokalbį, atvirumą ir begaliniai naudingą informaciją.
Didelių nuotykių ir atradimų!
Adelė