Diržas ginklui Niggeloh Pull

Šį savaitgalį turėjau leisti Lenkijoje, dalyvaudamas Runmageddon varžybose. Nesinori dvi savaites karantinuotis, todėl pasirinkau saugesnį variantą - OCR varžybas Estijoje. Ne bet kur Estijoje, o tolimiausiame jos kampelyje Narvoje.

Kiek save pamenu - visada žavėjausi kalnais ir mėgau laiką leisti gamtoje. Per keletą pastarųjų metų ryžausi kelioms ilgesnėms kelionėms pėsčiomis. Šios dienos įrašu pradedu trijų dalių pasakojimą apie savo ir mano vyro Edmundo nuotykių pilną kelionę žygeivių taku GR20, kertančiu Korsikos salą.

Tęsiame vasariškų temų ciklą ir kviečiame susipažinti su vėjo ir vandens mylėtoja Indre, kuri papasakos apie savo pomėgius bei kaip atrasti tam laiko, noro, o kartais ir lėšų. Iš pažiūros rami mergina užsiima ne tik laiko reikalaujančiais pomėgiais, bet ir turi nemažai darbų. Dviejuose sostinės baruose besidarbuojanti pašnekovė turi kelis papildomus darbus - rašo straipsnius apie, kaip pati sako „įdomius žmones“. Įkalbinome Indrę šiuokart pačiai tapti straipsnio heroje ir paprašėme papasakoti apie savo didžiausią pomėgį – kaitavimą (jėgos aitvarų sportą).

Šį kartą grįžtame prie turbūt pačios maloniausios maisto - temos. Vasara įsibėgėjo visu smarkumu, sodybos, paežerės ir stovyklavietės vėl pilnos žmonių, klegesio, judesio ir, žinoma, ant ugnies ruošiamo maisto kvapų. Šiai vasariškai temai pokalbio pasikvietėme žodžio kišenėje neieškantį suši restorano „Kokumi Sushi“ įkūrėją Dmitrij Urbanovič, su kuriuo kalbėsimės apie vasarą, žvejybą, uodus, nuosavą verslą ir pomėgį gaminti gamtoje, bei pasidalinsime šašlyko receptu!

Šiandien pakalbėkime apie maisto ruošimą gamtoje. Pandemijai tebeplintant ir vis griežtėjant karantino sąlygoms, kone vienintele pramoga ir būdu pabėgti nuo suvaržymų tampa gamta.