Valymo priemonių rinkinys Ballistol

Šį savaitgalį turėjau leisti Lenkijoje, dalyvaudamas Runmageddon varžybose. Nesinori dvi savaites karantinuotis, todėl pasirinkau saugesnį variantą - OCR varžybas Estijoje. Ne bet kur Estijoje, o tolimiausiame jos kampelyje Narvoje.

Šį kartą grįžtame prie turbūt pačios maloniausios maisto - temos. Vasara įsibėgėjo visu smarkumu, sodybos, paežerės ir stovyklavietės vėl pilnos žmonių, klegesio, judesio ir, žinoma, ant ugnies ruošiamo maisto kvapų. Šiai vasariškai temai pokalbio pasikvietėme žodžio kišenėje neieškantį suši restorano „Kokumi Sushi“ įkūrėją Dmitrij Urbanovič, su kuriuo kalbėsimės apie vasarą, žvejybą, uodus, nuosavą verslą ir pomėgį gaminti gamtoje, bei pasidalinsime šašlyko receptu!

Ankstesniuose įrašuose pasakojome apie įvairias sporto šakas, o šį kartą pokalbio pakvietėme Lietuvos Tolimojo Šaudymo Federacijos prezidentą ir vieną iš steigėjų Paulių Vilpišauską, kuris papasakojo apie šios sporto šakos ypatumus ir subtilybes.

Tęsiame vasariškų temų ciklą ir kviečiame susipažinti su vėjo ir vandens mylėtoja Indre, kuri papasakos apie savo pomėgius bei kaip atrasti tam laiko, noro, o kartais ir lėšų. Iš pažiūros rami mergina užsiima ne tik laiko reikalaujančiais pomėgiais, bet ir turi nemažai darbų. Dviejuose sostinės baruose besidarbuojanti pašnekovė turi kelis papildomus darbus - rašo straipsnius apie, kaip pati sako „įdomius žmones“. Įkalbinome Indrę šiuokart pačiai tapti straipsnio heroje ir paprašėme papasakoti apie savo didžiausią pomėgį – kaitavimą (jėgos aitvarų sportą).

Tęsiame pokalbį su profesionalia šunų dresuotoja apie ,,karantininius" šunis, dresūrą, priežiūrą ir mokymą. Svarbiau ne dresuoti šuniuką, o mokyti jo žmogų. Šunys per savo patirtis stebėdami aplinką pakankamai gerai ir patys išmoksta, kokių žmonių ar kitų gyvūnų vengti, ko saugotis, kaip į ką reaguoti. Taip išmokstamos ir paprasčiausias komandas.

Taigi, tęsiu nuotykių kupiną pasakojimą apie kelionę sunkiausiu žygeiviu keliu Europoje - GR20, kuris kalnų grandine kerta Korsikos salą. Pirmą žygio dieną buvome suplanavę nueiti 12 kilometrų. Šis atstumas, turint omeny, kad jau buvome įveikę 1000-čio kilometrų Camino de Santiago kelią, atrodė visiškas juokų darbas. Taigi, miegojome iki 9 valandos ryto, ramiai papusryčiavome, išsimaudėme ir apie 11 valandą išsiruošėme į kelią.