Medžioklinė kuprinė Vorn EV45

Kalbiname kelionių entuziastą ir tėtį Petrą Lenkutį, kuris pasidalino ne tik savo įgūdžiais, bet ir patirtimi keliaujant dviračiu su mažamečiu vaiku. Pašnekovas gyvena itin aktyviai – sportuoja, keliauja pėsčiomis, važinėja dviračiu, kopia į kalnus, yra KASP savanoris. Nemažai kelionių organizavimo patirties sukaupęs Petras sutiko pasidalinti savo įžvalgomis bei patarimais, kad kelionė su vaiku netaptų iššūkiu. Na, o pastaroji Petro kelionė, apie kurią jis sutiko mums papasakoti, ypatinga ir tuo, kad į kelionę dviračiu su mažu vaiku leidosi be žmonos. Šiuolaikiškas tėtis sako, kad vaikas nėra nei kliūtis, nei iššūkis keliaujant, o viskas prasideda nuo teisingo kelionės planavimo bei patirties įgijimo.

Paskutinėje pasakojimo dalyje pasidalinsiu su Jumis patarimais ir įžvalgomis apie būtiniausius daiktus ir reikalingiausią įrangą sudėtinguose žygeivių takuose. Su vyru Edmundu 2019 metais įveikėme 180 km GR20 taką Korsikos kalnuose, kuris yra tituluojamas sunkiausiu Europoje. Kelionės metu sužinojome, be ko kelio nebūtume įveikę ir supratome, ko tikrai nebeimtume į kitą nuotykį.

Tęsiame vasariškų temų ciklą ir kviečiame susipažinti su vėjo ir vandens mylėtoja Indre, kuri papasakos apie savo pomėgius bei kaip atrasti tam laiko, noro, o kartais ir lėšų. Iš pažiūros rami mergina užsiima ne tik laiko reikalaujančiais pomėgiais, bet ir turi nemažai darbų. Dviejuose sostinės baruose besidarbuojanti pašnekovė turi kelis papildomus darbus - rašo straipsnius apie, kaip pati sako „įdomius žmones“. Įkalbinome Indrę šiuokart pačiai tapti straipsnio heroje ir paprašėme papasakoti apie savo didžiausią pomėgį – kaitavimą (jėgos aitvarų sportą).

Taigi, tęsiu nuotykių kupiną pasakojimą apie kelionę sunkiausiu žygeiviu keliu Europoje - GR20, kuris kalnų grandine kerta Korsikos salą. Pirmą žygio dieną buvome suplanavę nueiti 12 kilometrų. Šis atstumas, turint omeny, kad jau buvome įveikę 1000-čio kilometrų Camino de Santiago kelią, atrodė visiškas juokų darbas. Taigi, miegojome iki 9 valandos ryto, ramiai papusryčiavome, išsimaudėme ir apie 11 valandą išsiruošėme į kelią.

Šį kartą grįžtame prie turbūt pačios maloniausios maisto - temos. Vasara įsibėgėjo visu smarkumu, sodybos, paežerės ir stovyklavietės vėl pilnos žmonių, klegesio, judesio ir, žinoma, ant ugnies ruošiamo maisto kvapų. Šiai vasariškai temai pokalbio pasikvietėme žodžio kišenėje neieškantį suši restorano „Kokumi Sushi“ įkūrėją Dmitrij Urbanovič, su kuriuo kalbėsimės apie vasarą, žvejybą, uodus, nuosavą verslą ir pomėgį gaminti gamtoje, bei pasidalinsime šašlyko receptu!

Sveikinamės su Jumis po pertraukos ir tikimės, kad žiema pernelyg nenuvargino. Šiame įraše pasidalinsime patarimais tiems, kas rado savo pavardes kasmet skelbiamuose privalomosios karo tarnybos šauktinių sąrašuose. Ir nors ne visi nudžiunga sąraše perskaitę savo pavardę, linkime nenusiminti, nes svarbiausia – tinkamai pasiruošti ir nusiteikti.