Jaukas AttraTec No 9, 1 l, lazdyno riešutų kvapo

Šį savaitgalį turėjau leisti Lenkijoje, dalyvaudamas Runmageddon varžybose. Nesinori dvi savaites karantinuotis, todėl pasirinkau saugesnį variantą - OCR varžybas Estijoje. Ne bet kur Estijoje, o tolimiausiame jos kampelyje Narvoje.

Šį kartą grįžtame prie turbūt pačios maloniausios maisto - temos. Vasara įsibėgėjo visu smarkumu, sodybos, paežerės ir stovyklavietės vėl pilnos žmonių, klegesio, judesio ir, žinoma, ant ugnies ruošiamo maisto kvapų. Šiai vasariškai temai pokalbio pasikvietėme žodžio kišenėje neieškantį suši restorano „Kokumi Sushi“ įkūrėją Dmitrij Urbanovič, su kuriuo kalbėsimės apie vasarą, žvejybą, uodus, nuosavą verslą ir pomėgį gaminti gamtoje, bei pasidalinsime šašlyko receptu!

Kiek save pamenu - visada žavėjausi kalnais ir mėgau laiką leisti gamtoje. Per keletą pastarųjų metų ryžausi kelioms ilgesnėms kelionėms pėsčiomis. Šios dienos įrašu pradedu trijų dalių pasakojimą apie savo ir mano vyro Edmundo nuotykių pilną kelionę žygeivių taku GR20, kertančiu Korsikos salą.

Šios dienos įraše savo nuotykiais ir nuostabiomis nuotraukomis iš Naujosios Zelandijos dalinasi keliautojas ir fotografas Gantas Vaičiulėnas.

Šiandien pasakojame apie keliavimo būdą derinant ėjimą pėsčiomis su skrydžiais parasparniu. Įspūdžiais iš šių kelionių dalinasi ekstremalių sportų megėjas, užkietėjęs keliautojas ir parasparnių profesionalas Egidijus Šatas.

Taigi, tęsiu nuotykių kupiną pasakojimą apie kelionę sunkiausiu žygeiviu keliu Europoje - GR20, kuris kalnų grandine kerta Korsikos salą. Pirmą žygio dieną buvome suplanavę nueiti 12 kilometrų. Šis atstumas, turint omeny, kad jau buvome įveikę 1000-čio kilometrų Camino de Santiago kelią, atrodė visiškas juokų darbas. Taigi, miegojome iki 9 valandos ryto, ramiai papusryčiavome, išsimaudėme ir apie 11 valandą išsiruošėme į kelią.