Slidinėjimo šalmas Julbo Kicker

Šiandienos įraše pasidalinsime parasparnių piloto - Egidijaus Šato nuotykiais Brazilijoje bei Majamyje, trumpai apžvelgsime parasparnių sportą pasaulyje ir Lietuvoje, ir patarsime, kur privalo nuvykti kiekvienas parasparnių entuziastas.

Šį kartą grįžtame su pavasariška tema – sportu, ir kalbiname buvusią penkiakovininkę, Lietuvos kariuomenės fotografę ir apskritai labai įkvepiančią Ievą Želvytę.

Kiek save pamenu - visada žavėjausi kalnais ir mėgau laiką leisti gamtoje. Per keletą pastarųjų metų ryžausi kelioms ilgesnėms kelionėms pėsčiomis. Šios dienos įrašu pradedu trijų dalių pasakojimą apie savo ir mano vyro Edmundo nuotykių pilną kelionę žygeivių taku GR20, kertančiu Korsikos salą.

Taigi, tęsiu nuotykių kupiną pasakojimą apie kelionę sunkiausiu žygeiviu keliu Europoje - GR20, kuris kalnų grandine kerta Korsikos salą. Pirmą žygio dieną buvome suplanavę nueiti 12 kilometrų. Šis atstumas, turint omeny, kad jau buvome įveikę 1000-čio kilometrų Camino de Santiago kelią, atrodė visiškas juokų darbas. Taigi, miegojome iki 9 valandos ryto, ramiai papusryčiavome, išsimaudėme ir apie 11 valandą išsiruošėme į kelią.

Šiandien pakalbėkime apie maisto ruošimą gamtoje. Pandemijai tebeplintant ir vis griežtėjant karantino sąlygoms, kone vienintele pramoga ir būdu pabėgti nuo suvaržymų tampa gamta.

Šį savaitgalį turėjau leisti Lenkijoje, dalyvaudamas Runmageddon varžybose. Nesinori dvi savaites karantinuotis, todėl pasirinkau saugesnį variantą - OCR varžybas Estijoje. Ne bet kur Estijoje, o tolimiausiame jos kampelyje Narvoje.