Slidinėjimo šalmas Julbo Norby

Šį kartą grįžtame su pavasariška tema – sportu, ir kalbiname buvusią penkiakovininkę, Lietuvos kariuomenės fotografę ir apskritai labai įkvepiančią Ievą Želvytę.

Paskutinėje pasakojimo dalyje pasidalinsiu su Jumis patarimais ir įžvalgomis apie būtiniausius daiktus ir reikalingiausią įrangą sudėtinguose žygeivių takuose. Su vyru Edmundu 2019 metais įveikėme 180 km GR20 taką Korsikos kalnuose, kuris yra tituluojamas sunkiausiu Europoje. Kelionės metu sužinojome, be ko kelio nebūtume įveikę ir supratome, ko tikrai nebeimtume į kitą nuotykį.

Šiandien pasakojame apie keliavimo būdą derinant ėjimą pėsčiomis su skrydžiais parasparniu. Įspūdžiais iš šių kelionių dalinasi ekstremalių sportų megėjas, užkietėjęs keliautojas ir parasparnių profesionalas Egidijus Šatas.

Sveiki! Šį kartą kalbiname Aleksandrą Belskį – vieną iš Tolimojo šaudymo federacijos steigėjų, „Swarovski Optik“ Vidurio ir Rytų Europos regiono vadovą, buvusį „Aro“ snaiperį ir, kaip sako pats pašnekovas, tiesiog universalų šaulį. Pats Aleksandras, paprašytas papasakoti apie save, prisistato kaip sūnus, tėvas, darbuotojas, darbdavys ir medžiotojas. Kviečiame iš arčiau susipažinti ne tik su tolimuoju šaudymu, etiška medžiokle, bet ir su „Swarovski“ kompanija, kurios vardą, ko gero, dažniau siejame su papuošalais, o ne su aktyviu laisvalaikiu.

Artėjant vasarai visi pradedame dairytis pramogų ir įdomių laisvalaikio praleidimo būdų, todėl šįkart kviečiame susipažinti su šratasvydžiu, apie kurį mums sutiko papasakoti karinių pramogų bazės „Pentagonas“ įkūrėjas ir ilgametis šratasvydžio entuziastas Arnoldas Jarašiūnas (30 m.). Kalbėsimės apie tai, kas šratasvydis yra, kokia įranga ir apranga jam reikalinga bei kokios būdo savybės pravers, jei susigundysite išmėginti šį užsiėmimą.

Taigi, tęsiu nuotykių kupiną pasakojimą apie kelionę sunkiausiu žygeiviu keliu Europoje - GR20, kuris kalnų grandine kerta Korsikos salą. Pirmą žygio dieną buvome suplanavę nueiti 12 kilometrų. Šis atstumas, turint omeny, kad jau buvome įveikę 1000-čio kilometrų Camino de Santiago kelią, atrodė visiškas juokų darbas. Taigi, miegojome iki 9 valandos ryto, ramiai papusryčiavome, išsimaudėme ir apie 11 valandą išsiruošėme į kelią.