Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Detalesnę informaciją apie naudojamus slapukus bei kaip atsisakyti savo sutikimo, galite rasti čia.

blog

Sportas

OCR Baltic Warriors įkūrėjo Dainiaus Liutkaus įspūdžiai iš OCR varžybų Narvoje (Estija)

Situacija su Corona pakeitė mano varžybinius planus. Šį savaitgalį turėjau leisti Lenkijoje, dalyvaudamas Runmageddon varžybose. Nesinori dvi savaites karantinuotis, todėl pasirinkau saugesnį variantą - OCR varžybas Estijoje. Ne bet kur Estijoje, o tolimiausiame jos kampelyje Narvoje. Niekada nesu buvęs Narvoje, bet pirmas įspūdis labai patiko,bet apie tai vėliau.

Kelionė

Varžybos vyko sekmadienį, o iki Narvos 10 valandų kelio. Todėl nusprendėme išvažiuoti šeštadienio ryte. Važiuojant pasiimti kitų komandos narių dar spėjome pasilabinti ir paploti SwampMan chebrai, kurių varžybų trasa ėjo beveik per mano kiemą. Kas negirdėjote, kas čia tokie yra, tai jie yra nurauta chebra (gerąja prasme), žmonės, drįstantys sau kelti nerealius tikslus. Swampman - tai sudėtingiausias Ironman distancijos triatlonas Lietuvoje. 8:30 Ekipažas jau pilnas ir judame tikslo link.

Smagiai besišnekučiuojant nė nepastebime, kaip atsidūrėme Latvijoje. Sieną pravažiavome be jokių patikrų. Įpusėjus kelionę sustojome pavalgyti ir sutikome komandos faną. Sotūs ir laimingi privažiuojame Latvijos ir Estijos pasienį. Tiesa pasakius, kad įvažiavome į Estiją supratome tik pamatę kelio ženklą Valka mieste, kurio viduryje eina pasienio ruožas. Pajuokavau, kad jaunystėje gyvenant Šilainių mikrorajone eidavome muštis namas prieš kitą namą, o čia estų ir latvių vaikai gali daryti tą patį, susitikę savo kieme

Narva

Pavakary, apie 18 valandą, mes jau Narvoje. Įsikuriame bute su vaizdu į Narvos tvirtovės bokštą. Darius, Nelly ir Raimonda nusprendžia eiti pasivaikščioti ir nupirkti vakarienės, na o aš - pasidaryti priešvaržybinę treniruotę. Bėgu Narvos gatvėmis ir bijau, kad nenubėgčiau į Rusiją! Dabar ima juokas iš savo baimės, bet žinojau, kad Narva yra pasienyje, o dauguma iškabų rusų kalba. Be to, prieš kelis mėnesius draugas, bėgiodamas Nidoje apylinkėse, netyčia atsidūrė Rusijos pasieniečių rankose! Baigiant treniruotę, susiradau rytojaus varžybų starto vietą. O kartu sutikau ir komandos draugus. Su Dariumi apėjome didžiąją dalį varžybų trasos, pasižiūrėjome kas mūsų laukia.

Varžybos Narvoje

Prieš eidami į parduotuvę vakarienės, nusprendėme nufilmuoti gimtadienio sveikinimą mūsų komandos draugui Modestui. Papokštaudami tai padarėme prie Lenino paminklo. Mane nustebino, kad Narvoje toks vis dar stovi. Perfrazuojant Lenino žodžius, Modestui palinkėjome “treniruotis, treniruotis ir dar kartą treniruotis”. Pavakarieniavę gulėme ilsėtis, kad rytojaus varžybose būtume kupini jėgų.

Žadintuvą nusistačiau 9 valandai. Varžybų vietoje turėjome būti 10:45, tad turėsim laiko papusryčiauti ir susiruošti varžyboms. Mane 7: 30 pažadino mano biologinis laikrodis. Papusryčiavome anksčiau, tad su žmona ir komandos siela Raimonda nuėjome pasivaikščiodami apžiūrėti likusios trasos dalies. Einant gražia, Narvos tvirtovės papėdėje įsikūrusia promenada, Raimonda prasitarė, kad visai norėtų bėgti tokiose varžybose. Antrą kartą to kartoti nereikėjo ir aš iškart pasigavau šią mintį. Grįžus į butą, kuriame buvome apsistoję, pasiūlėme šią avantiūrą ir Nelly. Po ilgų įkalbinėjimų, OCR Baltic Warriors komanda šiose varžybose turėjo nebe du, o keturis narius.

Pasiruošimas

Susiruošę nuėjome į varžybų centrą, kur pasiėmėme startinius paketus ir užregistravome naujas dalyves. Tiesa, buvo šiek tiek neaiškumų su Dariaus startiniu paketu, varžybų organizatoriai jį rado tik po keleto minučių. Mus užkalbino dalyvis estas, pasakė, kad seka mūsų komandą socialiniuose tinkluose, žinojo mūsų vardus. Tai girdėti buvo labai smagu.

Likus 25 minutėms iki Dariaus, kuris bėgo trumpą distanciją, starto, kartu pradėjome daryti apšilimą. Mano startas buvo dvidešimt minučių vėliau negu Dariaus. Išlydėjau draugą starte ir toliau tęsiau apšilimą taip, kad kuo daugiau matyčiau bėgantį Darių, kuris neužilgo po starto išsiveržė į priekį ir didžiąją dalį trasos pirmavo, tačiau keistos trumpos trasos taisyklės neleido jam užimti pirmosios vietos. Trumpoje trasoje (4km su 17 kliūčių) jaunimui iki 16metų galima bėgant neįveikinėti kliūčių. Taigi netoli finišo vienas jaunuolis aplenkė Darių. Antra vieta yra labai gerai, nors visi suprantame, kad Darius buvo vertas pirmosios, nes įveikė visas kliūtis, o neprabėgo pro šoną. Bet tai yra varžybų organizatorių sprendimas, ar jis yra geras ar blogas, spręsti kiekvienam asmeniškai.

Atėjo laikas startuoti ir man. Prieš šį startą elgiausi visiškai kitaip negu ankščiau, buvau ramus, nejuokavau, nepokštavau. Kaupiausi ir viduje šnekėjausi su savimi ir visata: ,, Dainiau, tu bėgi vienas, vienintelis varžovas esi pats sau. Parodyk šiandien ką sugebi geriausiai. Kiti dalyviai tik bėga šalia ta pačia trasa, bet tu bėgi vienas ir prieš save. Paleidžiu norą užimti prizinę vietą ar laimėti, neprisirišu prie rezultato".

Startas

Estiškas skaičiavimas, kurio nesuprantu, ar čia sako 10 ar 3, bet kai visi startuoja, tai ir aš kartu. Keli atletai išsiveržė į priekį diktuodami gan solidų tempą, 3:20-3:30 min/km. Kelias lygus, tęsiasi upės promenada. Nusprendžiu jų nepaleisti. Bėgame kartu, kelių metrų atstumu. Pirmojo kilometro pabaigoje matau pirmąją kliūtį - rąstukų nešimą. Nusprendžiu aplenkti savo varžovus, kad pirmasis pribėgčiau prie krūvos ir nereikėtų laukti kada kiti pasiims rąstus. Pasiėmęs po rąstuką į kiekvieną ranką, pasileidau bėgti tolyn. Girdžiu, kaip didėja atotrūkis. Grąžinau rąstus į ten, iš kur paėmiau, ir, padidinęs tempą, nubėgau paskui keturratį, kuris rodė trasą, kad nepasiklysčiau.

Apibėgus Narvos tvirtovę, trasa suko į laukus, kuriuose laukė pirmoji įkalnė. Užbėgus į ją, laukė antroji kliūtis: peršokti, o paskui pralįsti pro rąstus, ir taip tris kartus. Tokios kliūtys nesukėlė jokių problemų. Vėliau sekė dar viena įkalnė. Ši buvo labai stati ir į ją teko ropštis keturiom. Trečia kliūtis - prašliaužti po tinklu. Trasa pasuko link Narvos tvirtovės sienos, kur buvo pastatyta 4metrų konstrukcija, kurios skersiniais reikėjo užlipti į viršų, nulipti žemyn, tada vėl aukštyn ir vėl žemyn. Be problemų įveikiu ją ir skrendu toliau, varžovų alsavimo į nugarą jau nebejaučiu, susikroviau solidžią persvarą.

Varžybos Narvoje

Trasa vedė atgal promenada, o vėliau - trečia įkalnė laiptais. Bėgant išgirdau jauną šeimą šnekant Lietuviškai: ,,Žiūrėk, bėga pirmasis. O! Aprangos spalvos kaip Lietuvos". Smagu buvo išgirsti tautiečius toli nuo Lietuvos. Jiems mandagiai atsakiau ,,Laba diena" ir nubėgau link kliūties, kur reikėjo pralįsti pro virvių voratinklį. Iškart sekė ir kita kliūtis, tokia pati kaip buvo įbėgus į pirmąją įkalnę. Po jos dar viena įkalnė ir atsivėrė gražus Vaizdas - dešinėje Narvos tvirtovė, o kairėje, už upės, Rusijos tvirtovė. Nusileidau stačiais laiptais, kur iškarto laukė balanso kliūtis. Reikėjo pereiti šešių metrų ilgio ir aštuonių centimetrų pločio lenta. Juokų darbas! Dar keli šimtai metrų ir aš jau starto zonoje, kur manęs jau laukia finišavęs Darius ir Raimonda, bandanti fotoaparatu įamžinti kuo įdomesnes akimirkas.

Starto zonoje yra didžiausia kliūčių koncentracija tam, kad žiūrovai pamatytų kuo įdomesnį vaizdą. Pirmoji iš jų - dviejų smėlio maišų nešimas į kalną ir atgal. Toliau vėl konstrukcija iš skersinių. Po jos neaukšta sienutė, o iškart už jos 10 kg svorio smėlio maišo metimas į taikinį, esantį už 5 metrų. Pirmas bandymas buvo sėkmingas. Dar keliolika metrų ir pirma smagesnė kliūtis - žiedai. Įveikinėjant šią kliūtį galima pasirinkti lengvesnį arba sunkesnį kelią - rečiau arba dažniau sukabintus žiedus. Jeigu pasirenki lengvesnį, tai įveikęs žiedus dar turi pralįsti ir prašliaužti po tinklu. Aš, žinoma, renkuosi sunkesnį kelią, bet jį įveikus, teisėjas vis vien liepia lįsti po tinklu. Kelios akimirkos ginčų, priėjęs varžybų fotografas paaiškina kliūties teisėjui kokius žiedus pasirinkau. Kelias laisvas! Sugaišau 5-10 sekundžių. Gerai, kad buvau atsiplėšęs nuo varžovų. O būna taip, kad varžybų nugalėtoją lemia tik kelios sekundės dalys.

Dar viena įkalnė. Jos pradžioje reikia perlipti per sieną. Užkilus ant kalno tenka iškart leistis žemyn, peršokti iškastą duobę ir vėl kilti į kalną. Amerikietiški kalneliai. Tuomet vėl nuo kalno ir vėl peršokti per duobę. Toje vietoje prasilenkiu su mane persekiojančiu varžovu. Vienas kitam parodome ,,liuks". Kiti varžovai atsilikę tiek, kad jų dar nematyti. Pirma šlapia kliūtis. Įbėgu į vandenį ir lendu po metaliniu tinklu. Jis keturių metrų ilgio, o tarp jo ir vandens paviršiaus nedidelis tarpas orui įkvėpti. Lengvai įveikęs kliūtį bėgu prie padangos vartymo kliūties. Traktorinę padangą reikia apversti penkis kartus. Padanga yra sunki, tačiau greitai ją apverčiu. Sekančiai kliūčiai organizatoriai panaudojo miesto infrastruktūrą. Reikėjo pralįsti pro dviračių laikiklių apačią. Antra šlapia kliūtis - horizontalios kopėčios (Monkey Bar), jas įveikus rankomis užlipi ant tinklo, juo pereini kelis metrus ir nulipi, arba kaip padariau aš, nušoki į vandenį. Išbridau į krantą ir bėgau link dar vieno kalno į kurį reikėjo užbėgti laiptais.

Bėgimas į kalną atėmė daug jėgų, tačiau lygiame kelyje greitai atgavau kvapą ir vėl padidinau tempą. Neilgai teko pasidžiaugti. Vėl žemyn nuo kalno, kur laukė ,,Heraklio" kliūtis: reikia virve pakelti ir nuleisti apie keturiasdešimties kilogramų svorį. Lengva, kaip gliaudyti saulėgrąžas. Už keliasdešimt metrų buvo purvo kliūtis. Pakrantėje, ant horizontalaus vamzdžio sumautos padangos. Norint po jomis pralįsti, tenka visam gultis į purvą ir pakeliant padangas su galva ir kaklu lįsti po jomis. Išlendu kaip paršelis, bet nieko tokio, nuotraukos bus gražesnės.

Dar vienas kalnas. Šis status ir pakankamai ilgas, todėl kalno pabaigoje nusprendžiu dešimt metrų nebebėgti, o kopti pėsčiomis. Atsikovosiu prarastą laiką tiesiojoje. Tiesioji buvo tik 100 metrų ilgio, vėl leidžiuosi nuo kalno. Prieš nuokalnės pabaigą slystelėjau ant akmenų, bet pavyko išlaikyti pusiausvyrą ir nesitėkšti užpakaliu ant žemės.

Nežinau, koks buvo organizatorių sumanymas, tačiau teko bėgti pro šiukšlyną. Galbūt šiukšles kas nors išvertė varžybų išvakarėse. Čia jau laukė keturračio vairuotojas, mane lydėjęs beveik visą trasą. Mačiau, kad jis mane fotografuoja, todėl nusprendžiau papozuoti ir surinkti dalį šiukšlių. Vis tiek atotrūkis nuo antros vietos didelis, tai kodėl nepasilinksminus. Baigęs pokštauti bėgu tolyn, kur manęs laukia labai status kalnas. Lipu į jį keturiomis, kaip ir pirmojoje varžybų dalyje. Ant kalno laukia traktoriaus padangos traukimo kliūtis. Vienas du ir be problemų ją įveikęs bėgu link pergalės.

Žinau, kad liko vienas kalnas, nuo kurio atsiveria Narvos senamiesčio, Rusijos tvirtovės ir hidroelektrinės vaizdai. Kelias akimirkas pasigrožiu panorama ir strimgalviais pasileidžiu nuo kalno. Rankomis ir kojomis kabodamas pereinu virve, ištempta virš upelio. Liko kilometras iki finišo. Bėgti tenka pakrante. Didinu tempą iki maksimumo. Nepastebėjęs žolėmis uždengto akmens slysteliu ir kita koja labai stipriai trenkiuosi į kitą akmenį. Per kelias sekundės dalis spėju pagalvoti, kad tik nebūtų lūžusi koja. Skausmas didžiulis, bet man pasisekė ir ji nelūžo. Atsipirkau prakirsta oda ir dideliu sumušimu. Turėsiu gražų randą Narvos varžybų atsiminimui.

Šlubuodamas pribėgu prie kliūties, kur jau laukia maniškiai. Reikėjo įveikti aštuonias sukabintas padangas, naudojantis rankomis ir kojomis. Keli šimtai metrų iki finišo. Vėl vanduo, reikia praplaukti pro keturis rąstus. Išlipus į krantą už kelių metrų tenka perbristi upelį. Liko paskutinė kliūtis - metalinė trikampio formos konstrukcija, kurią turi įveikti nepaliesdamas žemės. Keliasdešimt sekundžių ir kertu finišo liniją. Jausmas labai geras. Iš karto pasveikina komandos nariai. Atgavęs kvapą nueinu pas medikus, kad dezinfekuotų ir sutvarstytų žaizdą.

Varžybos Narvoje

Merginų debiutas

Dėl nesusikalbėjimo su registratore galvojome, kad merginos turi startuoti 12:50, tačiau jų startas buvo 12:20. Filmuodamos ir fotografuodamos mane trasoje jos nepastebėjo, kad visi dalyviai paskutiniame starte jau startavo. Bet jos kovotojos! Visvien startavo, nors ir pusvalandžiu vėliau, įveikė daugumą kliūčių. Kai kurių įveikti nepavyko, tačiau vis vien labai stengėsi. Gaila, kad negalėjome jų lydėti ir fotografuoti viso bėgimo metu, nes su Dariumi laukėme apdovanojimų. Po varžybų susipažinome ir pasikalbėjome su viena varžybų organizatorių. Ji labai džiaugėsi, kad OCR Baltic Warriors komanda atrado jų varžybas ir čia dalyvauja. Kelionė namo neprailgo. Daug šnekėjome apie varžybas, dalinomės įspūdžiais. Nusprendėme, kad į šias varžybas dar grįšime, tačiau palauksime, kada jos bus arčiau Lietuvos.

Skaičiai:

Viso kelionėje praleidome 42 valandas
Nuvažiavome 1500 km
Vienas žmogus išleido apie 80 Eur.
Varžybose dalyvavo 250 dalyvių

Autorius Dainius Liutkus

Turite klausimų?
Nežinote, ką geriau pasirinkti? Reikia patarimo? Klauskite!

klausti

visa master-card paypal webmoney paysera