Ginklų valymo virvė Boresnake, kal. 28

Taigi, tęsiu nuotykių kupiną pasakojimą apie kelionę sunkiausiu žygeiviu keliu Europoje - GR20, kuris kalnų grandine kerta Korsikos salą. Pirmą žygio dieną buvome suplanavę nueiti 12 kilometrų. Šis atstumas, turint omeny, kad jau buvome įveikę 1000-čio kilometrų Camino de Santiago kelią, atrodė visiškas juokų darbas. Taigi, miegojome iki 9 valandos ryto, ramiai papusryčiavome, išsimaudėme ir apie 11 valandą išsiruošėme į kelią.

Šį savaitgalį turėjau leisti Lenkijoje, dalyvaudamas Runmageddon varžybose. Nesinori dvi savaites karantinuotis, todėl pasirinkau saugesnį variantą - OCR varžybas Estijoje. Ne bet kur Estijoje, o tolimiausiame jos kampelyje Narvoje.

Šiandien pakalbėkime apie maisto ruošimą gamtoje. Pandemijai tebeplintant ir vis griežtėjant karantino sąlygoms, kone vienintele pramoga ir būdu pabėgti nuo suvaržymų tampa gamta.

Šiam įrašui pasirinkome nors ir vasarišką, tačiau gana jautrią temą. Džiaugdamiesi išvykomis į gamtą, ręsdami palapines ir kurdami laužus, pripažinkime, pamirštame, kad gamta, visų pirma, yra gyvūnų namai. Pamirštame arba nežinome, kaip teisingai elgtis gamtoje taip, kad jai nepakenktume. Todėl šiam kartui parengėme straipsnį apie žmogų ir gamtą, o pokalbio pakvietėme Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos lektorių, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininką Petrą Adeikį.

Šįkart kviečiame pasikalbėt apie šunis: kalbiname profesionalią šunų dresuotoją, šunų elgsenos specialistę, WonderDog Šunų akademijos įkūrėją Grėtę Indičianskytę Krutovienę.

Kiek save pamenu - visada žavėjausi kalnais ir mėgau laiką leisti gamtoje. Per keletą pastarųjų metų ryžausi kelioms ilgesnėms kelionėms pėsčiomis. Šios dienos įrašu pradedu trijų dalių pasakojimą apie savo ir mano vyro Edmundo nuotykių pilną kelionę žygeivių taku GR20, kertančiu Korsikos salą.